|

kaip surasti ribą tarp meno ir vandalizmo?
šitas klausimas dažnai keliamas spaudoje, internete. žmonės kalba. aišku, pyksta, putojasi, būna abejingi arba iš dalies palaiko, būna, kad net ir karštai tuo domisi ir mėgaujasi. Graffiti. paskaičiau keletą straipsnių apie tai - juos parašė žurnalistai, klausinėdami geresnių ar blogesnių graffiti atlikėjų. labai paviršutiniškai viskas nagrinėjama. pateikiama info labiau taip, kaip pats žurnalistas suvokia tą dalyką ir pataiso atlikėjo pasakojimą, kad plati masė suprastų. gilesni samprotavimai ir tyrimai lieka mokslinių darbų lygyje [aišku, lygis aukštas], bet neprieinami MASEI. siaubingas žodis. šitai rašau ne kaip oficialų straipsnį, o kaip dienoraštį ar pan. tie, kam nepriimtinos mano mintys, laikykit tai nevertu dėmesio šlamštu.
noriu pasipasakot apie savo mintis, kirbančias nuolatos galvoje. vaizdas, kuris dažnai ir labai nemaloniai drąsko akį - vandalizmas, kuris begėdiškai dengiasi graffiti vardu. patys visi puikiai žinot, kokie paviršiai dengiami jau kelintu dažų sluoksniu - visi!!! - o grožio iš to nėra. skaudu žiūrėti, kaip valdžia iš paskutinių jėgų suspaudę mokesčių mokėtojų katilą "suveikia" Laisvės alėjos renovaciją - gražėja pastatai, įgauna kažkada buvusį pavidalą arba atrodo visai šiuolaikiškai, ir ateina jaunas žmogus ir dažų pagalba išdarko viską. nepiešia!! IŠDARKO. taguoja. centras, senamiesčio vienuolyno sienos, bažnyčios, seni pastatai, pagaliau - paminklai, statulos, meno instaliacijos. chebra, tai turtas!!!!! kodėl? keršija, nes kažkada gavo į dūdą? atsilygina valdžiai už tai, kad TIK DABAR pradėjo renovacijas arba kad autiko bilietukai per brangūs? lieja pyktį dėl nemalonių įvykių vaikystėj? ar mano, jog šitaip išreiškia savo meninį polėkį? visada savęs klausiau šių ir dar 500 klausimų, kodėl taip yra. savęs klausiau todėl, kad kažkada, nors ir nedaug [ačiū mano protui arba baimei įkliūti policijai], tai dariau. pats nesuprantu, kodėl tai dariau. visi eidavo, reik ir man. pff. baisu pagalvoti. bet greit supratau, jog ne tai yra graffiti. kodėl reikia žmogui, užsiimančiu graffiti, taguoti ir tokiu būdu teršti mūsų aplinką? ei, visi, save vadinantys Writer'iais - ar tikrai malonu jums žiūrėti į visą tagų mišrainę mūsų miestų centruose, senamiesčiuose, pagaliau - gyvenamuose rajonuose? aišku, kiekvienam pamatyti savo tagą yra malonu, tą pripažįstu. bet taip pat manau, jog tas malonumas atėjus minčiai "o,čia ketvirtadienį įp**au, o šitą - vakar" nenustelbia nemalonaus jausmo, matant betvarkę. jei bent kiek pas šiuos MENINIKUS yra meno nuojautos, gali visi pasakyt, kad tai atrodo bjauriai. tai kodėl šitai tęsiasi ir plečiasi? aš galvoju, jog malonumas daryti nelegalų veiksmą yra šiek tiek malonu, ypač žmonėms, norintiems irtis prieš srovę. bet dėl baimės įkliūti geriau dėt tagą per kelias sekundes nei daryti piešinį per keliolika ar keliasdešimt minučių. štai, adrenalino dozė gauta, pavojus mažesnis, einu, už kampo vėl darau tą, va vėl ir vėl... koks rezultatas? šūdas, o ne rezultatas. nuo miesto "puošmenų" vemti verčia. toliau kitas aspektas - teritorijos žymėjimas. daugelis dengiasi šituo pasakymu, atseit crew turi žymėti savo teritoriją, savo valdas ir panašiai. prisiminkit per TV3 laidą "Komanda" ir ten pagautą ŠMAK :] va štai tokie Lietuvos Writer'iai?... Lietuvoj tai nėra taip rimta, kaip yra JAV didmiesčiuose. Lietuvoj niekas nežymi savo teritorijos, kaip jiems ale "priklausančios" zonos, o tik žymi savo naktinį maršrutą, [o to maršruto tikslas ir yra kuo daugiau prišikt ant sienų] įsivaizduodami, kaip draugeliai ar nekenčiami kitų komandų nariai žiūrės į jo tagus ir galvos, jog šaunuolis, jog gerai padirbėjo. niekas taip negalvos. tai yra tik šuniškas teritorijos žymėjimas, gaudant mažas adrenalino dozes. kodėl tada nepasidulkinus 3h ryto Vilniaus gatvėj? adrenalinas+malonumas+nelegalu+sportas. šito kažkodėl nedaro, o kas daro, tai žiauriai retai išdrįsta. aš nieku gyvu nenoriu numenkinti tago reikšmės graffiti srityje. gražus tagas reikalauja daug įdirbio, nusimanymo, praktikos ir panašiai. ir jis reikalingas - juk tai meniniko parašas, ID. bet tam reikia paieškoti vietos, o geriausia vieta - šalia nupiešto piešinio. geresnės negaliu įsivaizduoti. ir ne tik tagai gadina miesto vaizdą. bombingai, tropsai - viskas, kas atliekama nekokybiškai, neturint patirties. gaila, jog gana daug [per daug] atlikėjų mokinasi ant sienos, o ne popieriuje. nuo popieriaus ir pieštuko juk viskas prasideda. nesakau, nustokit piešt - NEE !!! - darykit tai, ką mes visi mėgstam, pieškim. bet PIEŠKIM, ne gadinkim. ta visos žmonių masės dalis, kuri nekenčia graffiti atlikėjų, susidaro nuomonę būtent dėl graffiti-vandalizmo aktų. nereik visuomenės nuteikt prieš save. yra kitas kelias - daryti MENINĘ VERTĘ turinčius graffiti darbus, ir nesvarbu, ar jie legalūs, ar ne. laukiu laikų, kai visuomenė šiek tiek atlaidžiau žiūrės į graffiti, o writer'iai savo ruožtu mažiau niokos miestą, darys darbus, kuriuos galima vadinti menu. varom.
p.s. dar kartą pasikartosiu, čia mano ir tik mano mintys. nieko daugiau neįtraukiu į šį monologą.
peace, krei1.
|